Ar energijos naudojimo pagal ISO 50001 vadyba gerina efektyvumą?

Pirmieji energijos vartojimo diegimai Lietuvoje sukėlė diskusijas apie Energijos naudojimo vadybos sistemos ISO 50001 vertę įmonėms. Nesėkmės matuojant kiekybinius ir kokybinius duomenis, parodančius įmonėms realų energijos vartojimą, kelia daug abejonių ir klausimų. Šiame straipsnyje pabandysime į juos atsakyti ir pateiksime sėkmingų matavimo pavyzdžių.

Šiuo metu įmonės įtraukia į apskaitą vis daugiau energijos vartojimą realiuoju metu parodančių duomenų, bet tokių įmonių vienetai. Energijos naudojimo vadybos sistemos (ENVS) standarto rekomendacijos nurodo sąlygas ir reikalavimus detaliai matuoti energiją.

Visiškas ENVS įdiegimas turi daugybę pranašumų: padeda naudoti mažiau energijos, rizikos metodika pasiūlo netikėtų taupymo būdų, sumažina produkcijos ir veiklos sąnaudas, turi įtakos aplinkosaugai, gerina emisijų būklę, mažina aplinkos taršą.

Esama skirtingų nuomonių, kaip turėtų būti suprantamas „pagerėjęs našumas“ ir „padidėjęs efektyvumas“. Dažniausiai dėmesys būna sutelktas į kiekybinį sumažinimą ir energijos nuostolių tiekimo grandinėje bei emisijų į aplinką mažinimą, alternatyvų įvedimą, atliekų, atliekinės energijos, nuostolių generavimo mažinimą, natūralių resursų tausojimą ir kitus poveikius energetikai ir aplinkosaugai. Tačiau pagerinimai gali būti matuojami ir tam tikrais kitais kriterijais:

organizacijos reputacija – nepamatuojamas pagerinimas organizacijos reputacijai ir pagerintiems ryšiams su kontroliuojančiomis institucijomis, visuomenės organizacijomis ir kitomis suinteresuotomis šalimis;

vadybos sistemos gerinimas – kiekybiniai ir kokybiniai pagerinimai, vadovybės palaikomi procesų tobulinimai;

finansinė nauda – kiekybinis sąnaudų taupymas ar išlaidų išvengimas su kitais pagerinimais.

Daugybė sėkmingų energijos taupymo, efektyvumo gerinimo programų, įvairių vadybos gerinimo metodų kombinacijų tarptautinėse rinkose rodo, kad energijos naudojimo efektyvumas gali pagerėti įdiegus ENVS. Lietuvoje įmonės nesnaudžia ir imasi energijos vartojimo mažinimo, valdymo, efektyvinimo iniciatyvų. Pateikiame keletą pavyzdžių.

Pirmas sėkmės pavyzdys

Laivų krovos akcinė bendrovė „Klaipėdos Smeltė“ savo pagrindiniams procesams ir pagrindinius procesus prižiūrinčioms veikloms sunaudoja didelius kiekius energijos.

Bendrovė įdiegė ENVS pagal ISO 50001 ir dabar turi vientisą, integruotą kokybės, aplinkosaugos, darbų saugos ir sveikatos bei energetinio efektyvumo vadybos sistemą.

Bendrovės kokybės vadovas Karolis Narkus, atsakingas už procesų standartizavimą ir sistemingą visų vadybos elementų integraciją bei taikymą visuose procesuose, teigia: „Sertifikatas mūsų klientams yra vienas iš įrodymų, kad mūsų požiūris ir strategija būti geresniems įgyvendinami realiai, kad tampame konkurencingesni ir gebame užsakovui atpiginti paslaugas – ir optimizuodami krovos procesą, ir pasitelkdami energijos naudojimo valdymą. Tai rodo itin aukštą bendrovės brandą ir indėlį į socialinę atsakomybę klientų, žmonių, aplinkos ir valstybės atžvilgiu. Analogiško požiūrio versle laikosi ir „Klaipėdos Smeltės“ klientai – ISO 50001 sertifikatus turinčios laivybos linijos, gabenančios jūrinius konteinerius.“

Pašnekovas teigia, kad, įdiegę ENVS, skaidriau pamatė, kokių technologinių ir darbo pokyčių bendrovei reikia pirmiausia.

„Energijos naudojimo elementų sujungimas į vadybos sistemą, matuojamų parametrų išgryninimas ir duomenų moduliacijų peržiūra atkreipė dėmesį, kad ne tik krovos procesų gerinimas standartizuojant darbą, matuojant operacijų našumą, bet ir energijos sudedamoji turi toli gražu ne menkiausią vaidmenį mūsų užduotyse ir planuose, – sakė K. Narkus. – Parengėme strategiją ir tikslus, surašėme priemones ir apskaičiavome jų diegimo naudą, turime energijos efektyvinimo strategiją keleriems metams į priekį. ISO 50001 tapo įrankiu atskirus gerinimo elementus sujungti į vientisą sistemą ir pamatyti visumą.“

ISO 50001, Klaipedos Smelte

Antras sėkmės pavyzdys

Viena įmonių, galinčių kasdien išmatuoti savo gamybos apimtis ir gamybos procesuose panaudotą energiją, yra UAB „Retal Lithuania“. „Siekdami šio tikslo, turėjome apibrėžti kritinius gamybos efektyvumui per energetikos prizmę kriterijus visoje gamybos vertės grandinėje, – teigė įmonės energetikas Albertas Trakimavičius. – Taip pat reikėjo sukurti sistemą ir į ją suvesti duomenis, pradėti lyginti save su mūsų „Retal“ grupės įmonėmis tarptautiniu mastu. Šiuo metu pagal energijos suvartojimą produkcijos vienetui esame „Retal“ grupėje pirmi Europoje, tai įkvepia nesustoti, tobulėti ir ieškoti naujų veiklos gerinimo būdų.“

A. Trakimavičius įsitikinęs, kad energijos efektyvumo gerinimo valdymas rodo, jog įmonė turi Energijos vartojimo strategiją ir politiką, rūpinasi reikalavimų laikymusi, taip pat yra įdiegusi kontrolę, kaip siekti geresnių visų energijos rūšių taupymo rezultatų, vykdant pagrindines veiklas ir atliekant pagalbinius procesus. „Siekiant, kad gerinimo iniciatyvos būtų ne pavienės, o matavimas būtų kompleksiškas, įmonė ruošiasi įdiegti ISO 50001 vadybos standartą, – sako „Retal Lithuania“ atstovas. – Įdiegiant būtų sujungtas energijos valdymas gamybos ir pagalbiniuose procesuose, įgyvendinti prioritetai efektyvumui stebėti energijos naudojimo, tausojimo ataskaitoms, duomenims, skaičiuoklėms optimizuoti ir būtų nustatyta atitiktis standartui, sustiprėtų neatitikčių kontrolė – rizikos valdymas parametrams, kurie daro didžiausią įtaką energijos vartojimui, mažinti. Tai taip pat leistų optimizuoti ir pagerinti energetikai paslaugas teikiantį ūkį.“

Energijos naudojimo ir efektyvumo stebėjimas

Energijos efektyvumo gerinimas dėl valstybės tikslų tampa bendru reikalu ir bendromis stebėsenos programomis, skirtomis sekti tausojimo pokyčius Lietuvoje. Strategijoje „Europa 2020“ iškelti klimato ir energetikos tikslai „20/20/20“. Lietuvos užsibrėžti tikslai:

  • šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 2005 m. lygiu, sumažinti 15 proc.;
  • atsinaujinančių išteklių dalį galutiniame energijos suvartojimo kiekyje padidinti iki 23 proc.;
  • Lietuvos bendrasis galutinio energijos suvartojimo taupymo (BGEST) tikslas – 1,004 tūkst. tne, arba 11,677 ТWh.

Nacionalinėje energetikos nepriklausomybės strategijoje energetinio efektyvumo didinimo srityje iki 2020 m. bus siekiama kiekvienais metais po 1,5 proc. didinti energijos vartojimo efektyvumą ir taip stiprinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę, konkurencingumą ir darnią plėtrą. Iki 2020 m. pramonėje siekiama sutaupyti iki 150 Ktne, arba 20 proc., viso energijos sutaupymo. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas kelia ir kitą energetikos veiklos tikslą: energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumą.

Direktyvoje 2012/27/ЕS pateiktas Energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planas, pagal kurį: nacionalinis orientacinis 2020 m. еnergijos vartojimo efektyvumo tikslas yra 740 ktne galutinės energijos. Kiekvienais metais turi būti pasiekiama naujų energijos sutaupymų, sudarančių bent 1,5 proc. vidutinių metinių energijos pardavimų kiekių galutiniams vartotojams.

Skelbiamos energijos galutinio vartojimo priemonės. Pramonės sektorius skatinamas įvairiomis priemonėmis prisidėti, kad būtų pasiekti nacionaliniai energijos vartojimo tikslai.

Įmonėse taikomos technologijos jau dažnai leidžia matyti energijos suvartojimą, paskirstymą įrenginiams ir valdyti energijos perdavimo tinklus. Pradedami taikyti realiuoju laiku veikiantys darbo vietose matuokliai, kurie leidžia stebėti, atvaizduoti nestabilius operacijų metu parametrus ir greitai juos suvaldyti bei analizuoti. Skatinamos įvairios priemonės, padėsiančios atlikti energijos vartojimo auditą ar energijos naudojimo rizikos vertinimo auditą pagal ISO 50001 metodiką.

Artimiausiu metu įsigalios kvietimai diegti ENVS; gerinti alternatyvios energijos naudojimą; koogeneracijos; elektros ir šilumos tinklus; keisti katilus ir kt. priemones. Taip įmonėms sukuriama daugiau kelių į energetinį vartojimo skaidrumą, efektyvumą ir standartizavimą.

ENVS pagerinimai

Siekiant sutaupyti, mažiau naudoti energijos ar surasti alternatyvas, naujas technologijas, metodus energijai valdyti procesuose, įrengimuose visada yra rizika gainiotis pavienių gerinimo idėjų. Deja, ISO 50001 pasiūlo metodikos eigą, bet nepateikia detalių skaičiavimo ir kitų metodų, kaip pasiekti energijos efektyvumą. Šis standartas daugiau telkia vadovybę įsitraukti į gerinimo procesą, telkti į iniciatyvas darbuotojus, skatinti juos sugalvoti tokias energetikos gerinimo idėjas, paversti jas gerinimo programomis ir įgyvendinti. Siekiant energetinio efektyvumo ir našumo, įmonėse reikia žiūrėti plačiau ir taikyti kompleksinį energijos naudojimo matymą, stebėjimą, valdymą. Kuriant ENVS pagal ISO 50001, galima integruoti bei pritaikyti ir kitus metodus: „Lean“, „Lean Six Sigma“ ir kt.

Tarptautiniuose energijos efektyvumo gerinimo projektuose mūsų įmonė dirba jau kelerius metus, įmonės taiko įvairias metodikas: „Lean Six Sigma“, „Lean“, ISO 50001. Kiekviena metodika turi savą nišą, apimtis ir jas integravus gaunamas geras bendras rezultatas. Gal rečiau tai vadinama ENVS diegimu pagal ISO 50001. Kiekviename projekte yra savęs įsivertinimo dalis – kiek energijos ir kur įmonė vartoja; prioritetų gerinimui sudėliojimas, tikslų iškėlimas ir stebėsena tam tikrais laiko tarpais. Energijos efektyvumo projektuose taikomi: procesų standartizavimo; procesų aprašymo (SIPOC), vizualios vadybos, statistiniai duomenų analizės ir kt. metodai, gauti energijos sutaupymai išreiškiami finansinėmis reikšmėmis, sudaromas energijos balansas. Vykdančios tokius projektus įmonės sutaupo nuo 10–30 proc. išlaidų energijai.

Gerinimai ir naudos po įdiegimo

  • Užtikrina pamatuotą, atsiperkančią energetikos plėtrą, tvirtą ir griežtą sistemą, leidžiančią nustatyti kritinius energijos suvartojimui taškus ir įgyvendinti kontrolę. Gerinimo prioritetai kuriami ir įgyvendinami nesivaikant mados, o sutelkiant dėmesį į ribotus išteklius ir geriausią ekonomiją kritinėse vietose. Tai leidžia sumažinti bendrą rizikos profilį organizavimo ir nekontroliuojamų veiksmų energetikoje.
  • Susisteminami energijos naudojimo reikalavimai ir pareigos, kad veikloje nepertraukiamai būtų taikomos geriausios praktikos, apimančios teisės aktų vykdymą, bet tuo neapsiribojančios.
  • Geresnis informavimas apie energetikos problemas pagerina etiką ir didina atsakomybę bei atskaitomybę už energetinį veiksmingumą. Nustatomi darbuotojų mokymas, komunikacija ir tikslų komunikacija visais organizacijos lygiais. Padidėja darbuotojų moralė ir motyvacija ne tik dėl priedų už geresnius rezultatus, bet ir bendras pasitenkinimo daromu darbu faktorius, padaugėja atsiperkančių pasiūlymų dėl patobulinimų ir potencialių ekonomijos skaičių.
  • Procesų valdymas vienoje ENVS užtikrina racionalų valdymą, leidžiantį įmonei labiau išnaudoti kontroliuojančių institucijų reikalavimų ir darbuotojų žmogiškojo veiksnio suvaldymą.

Finansinė nauda

Ne paslaptis, kad įmonių tiesioginė ir netiesioginė nauda dažnai susijusi su ENVS įgyvendintais patobulinimais:

  • įdiegta Energetikos sąnaudų prevencijos programa;
  • sumažintu išteklių vartojimu, sumažėjusiomis gamybos ir aptarnavimo sąnaudomis;
  • padidėjusiu pelnu dėl atliekų, energijos nuostolių, emisijų kiekių sumažinimo;
  • norminių, direktyvų reikalavimų įgyvendinimo atitiktimi: pritrauktos investicinės programos, pagerinti leistini mokesčių atskaitymai ir jų sutaupymas;
  • sumažėjusios išlaidos, skirtos avarijų, trikdžių, broko padariniams likviduoti;
  • greitesnis tobulėjimas dėl tarptautinių įmonių gerų pavyzdžių patirties perkėlimo.

Ateities darbai

Patikimas energetikos planavimas ir įgyvendinimas, Energijos naudojimo vadybos sistemos diegimas ir sertifikavimas, energijos balanso valdymas yra nauji iššūkiai įmonėms. Gera kompleksinė energijos vartojimo metodika yra sėkmingo įgyvendinimo pagrindas, siekiant ISO 50001 sertifikavimo ar tobulinant turimą Energetikos valdymo sistemą reikia:

  • atlikti energijos vartojimo auditą. Nustatyti įmonės gerinimo startą, gerinimo atskaitos taškus;
  • esamų procesų, vadybos sistemų, technologijų pagrindu sukurti energijos vartojimo stebėsenos sistemą;
  • nustatyti energijos vartojimo strategiją – politiką, tikslus, gerinimo programas ir apskaičiuoti investicijų atsiperkamumą bei naudas, sureitinguoti ir patvirtinti jas;
  • įdiegti tobulinimosi priemones: tobulinimo veiksmų vykdymo metodikas ir mokymosi programas;
  • vykdyti energijos efektyvumo gerinimo ciklus ir projektus;
  • kur reikalinga, energijos perdavimo, naudojimo, vartojimo, priežiūros vietose standartizuoti operacijas, tvarkas, aprašus;
  • įsitikinti, kad sukurta sistema funkcionuoja: tobulinama, pamatuojama, tikslinama pritaikant auditus, rezultatų aptarimus ir kt. priemones.

ENVS pagal ISO 50001 yra populiari priemonė energijos vartojimo efektyvumui gerinti. Per pastaruosius trejus metus susidomėjimas ir ISO 50001 diegimas Еuropos Sąjungos šalyse padidėjo 300 procentų.

Apibendrinant norisi dar kartą akcentuoti, kad labai svarbu į energijos naudojimą žvelgti kaip į kompleksinę sistemą. O taikydamos įvairias metodikas savo energetikos tikslams pasiekti pramonės įmonės gali prisidėti prie Lietuvos taupymo tikslų. Ne mažiau svarbu sertifikuoti rezultatą ir apie pokyčius, pasiekimus bei rezultatus komunikuoti klientams. ENVS gerinimas padeda greičiau prisitaikyti prie klientų specifinių reikalavimų dėl energijos tausojimo ir mažinti bendrąsias sąnaudas. Tikslios tikslų, matavimų metrikos, įvestas rizikos valdymas sukuria naujas žaidimo taisykles investicijoms, tobulinimo iniciatyvoms, teisės aktų ir kitų reikalavimų laikymuisi.

Recent Posts

Parašykite komentarą